nuovarta

núovarta sf. (1) 1. NdŽ virstanti nuo kalnų masė; lavina: Dunda drimbančių nuo Alpių viršūnių į pragores sniego nuovartos rš. Nuovartos vietoje dabar vėl puikią ganyklą mačiau J.Jabl. 2. irstanti pakalnė, status šlaitas: Kas gi čia augs tokioj nuovartoj Užp.